Skolos išieškojimas ne visada baigiasi pinigų pervedimu į kreditoriaus sąskaitą. Jeigu skolininkas neturi registruoto nekilnojamojo turto, automobilio ar santaupų banke, tai dar nereiškia, kad skola automatiškai prarasta. Tačiau tokioje situacijoje svarbu veikti laiku, turėti tinkamai įformintą reikalavimą ir suprasti, kad išieškojimas gali užtrukti.
Turto nėra, bet pajamų gali būti
Antstolis išieškojimo metu tikrina ne vien skolininko vardu registruotą turtą. Gali būti vertinamos darbo užmokesčio, individualios veiklos, pensijos ar kitos oficialios pajamos, banko sąskaitos, periodiniai mokėjimai ir skolininkui priklausančios lėšos, esančios pas kitus asmenis.
Jeigu žmogus dirba pagal darbo sutartį, dalis skolos gali būti išskaičiuojama iš jo atlyginimo. Išskaitų dydis priklauso nuo skolos pobūdžio, pajamų sumos ir galiojančių teisės aktų. Visa skolininko gaunama suma negali būti nukreipta kreditoriaus naudai – įstatymai saugo tam tikrą pajamų dalį, būtiną pragyvenimui.
Panaši situacija gali susiklostyti ir tada, kai skolininkas oficialiai neturi turto, tačiau gauna pajamas pagal individualią veiklą, nuomoja būstą, teikia paslaugas ar gauna pinigų iš kitų šaltinių. Jeigu tokios pajamos yra legalios ir nustatomos vykdymo procese, jos gali tapti išieškojimo objektu.
Svarbu ir tai, kad šiandien turto neturintis asmuo jo gali įgyti ateityje. Todėl vykdomasis dokumentas nėra bevertis vien dėl to, kad pirmojo patikrinimo metu antstolis nieko nerado. Skolininko finansinė padėtis gali pasikeisti – jis gali pradėti dirbti, paveldėti turtą, įsigyti automobilį ar gauti pinigų į banko sąskaitą.
Vien susitarimo dėl skolos dažnai nepakanka
Kreditoriui neužtenka pasakyti, kad pinigai buvo paskolinti. Ginčo atveju reikia įrodyti ir pinigų perdavimą, ir susitarimą dėl grąžinimo. Tam gali būti naudojama paskolos sutartis, skolos raštelis, banko pavedimai, elektroninis susirašinėjimas ar kiti dokumentai.
Vis dėlto paskolos sutartis ar skolos raštelis savaime dar nereiškia, kad antstolis iš karto pradės išieškojimą. Dažniausiai pirmiausia reikia kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį dokumentą. Kai kuriais atvejais procesą galima pradėti supaprastinta tvarka, pavyzdžiui, pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo. Jeigu skolininkas neprieštarauja, tai gali būti greitesnis kelias nei įprastas ieškinio nagrinėjimas.
Vekselis tam tikrose situacijose gali suteikti kreditoriui daugiau galimybių greičiau ginti savo interesus, tačiau jo teisinė galia priklauso nuo tinkamo užpildymo, privalomų rekvizitų, terminų ir kitų aplinkybių. Netiksliai surašytas dokumentas gali nepadėti, o kai kuriais atvejais kreditoriui teks skolą įrodinėti įprasta teismo tvarka.
Prieš kreipiantis į teismą ar antstolį verta patikrinti, ar dokumente aiškiai nurodyta skolos suma, pinigų grąžinimo terminas, šalių duomenys ir parašai. Taip pat svarbu įsitikinti, kad nėra praleistas reikalavimo pareiškimo ar vykdomojo dokumento pateikimo terminas.
Ką gali daryti antstolis, kai nieko neranda
Gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis išsiaiškina skolininko turtinę padėtį ir taiko įstatymuose numatytas priemones. Tikrinamos sąskaitos, registrai, darbovietės ir kiti duomenys. Jeigu pinigų sąskaitose nėra, tai nereiškia, kad procesas baigiasi tą pačią dieną.
Jeigu nustatoma, kad skolininkas neturi turto ir negauna oficialių pajamų, išieškojimas gali būti laikinai neefektyvus. Tokiu atveju kreditorius gali stebėti situaciją ir, pasikeitus skolininko aplinkybėms, prašyti tęsti veiksmus. Priklausomai nuo konkrečios procedūros, vykdomasis dokumentas gali būti grąžintas kreditoriui, tačiau tai ne visada panaikina pačią skolą.
Kreditoriui verta nepamiršti ir vykdymo išlaidų. Jeigu skolininkas neturi lėšų, dalį pradinių procedūros išlaidų gali tekti padengti pačiam kreditoriui. Todėl prieš pradedant procesą naudinga įvertinti skolos dydį, turimus įrodymus ir realią tikimybę, kad skolininkas turi bent minimalių pajamų ar ateityje įgis turto.
Negalima ignoruoti ir situacijos, kai skolininkas bando turtą slėpti ar perleisti kitiems asmenims. Jeigu turtas sąmoningai perleidžiamas siekiant išvengti atsiskaitymo, tam tikrais atvejais tokie sandoriai gali būti ginčijami teisme. Tačiau tam reikalingi konkretūs duomenys, o ne vien įtarimas.
Bankrotas nepanaikina kreditoriaus pareigos veikti
Jeigu skolininkas yra nemokus ir realiai negali vykdyti savo įsipareigojimų, jis gali inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą. Kreditoriui tokiu atveju svarbu laiku pareikšti savo reikalavimą ir pateikti jį patvirtinančius dokumentus. Neįtrauktas reikalavimas gali sukelti papildomų problemų, ypač jei kreditorius apie procesą sužino per vėlai.
Bankroto metu vertinamas skolininko turtas, pajamos ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorius nebūtinai atgaus visą skolą, tačiau tai nereiškia, kad galima nieko nedaryti. Pareiga laiku pateikti dokumentus, sekti procesą ir ginčyti nepagrįstus sprendimus gali turėti tiesioginės įtakos galutiniam rezultatui.
Praktiškai didžiausia klaida – laukti neribotą laiką vien todėl, kad skolininkas šiuo metu neturi turto. Per tą laiką gali būti praleisti terminai, prarasti mokėjimus patvirtinantys duomenys arba skolininkas gali pradėti slėpti pajamas. Tinkamai parengtas skolos raštelis, paskolos sutartis ar vekselis padeda ne tik pradėti procesą, bet ir išsaugoti aiškią įrodymų grandinę.
Todėl skolos išieškojimas iš neturinčio turto skolininko dažniausiai nėra greitas kelias, tačiau jis gali būti prasmingas. Kreditoriui svarbiausia kuo anksčiau susitvarkyti dokumentus, pasirinkti tinkamą teisinį procesą ir nepamiršti, kad skolininko finansinė padėtis nėra nekintama.