Kai skolos dokumentas pildomas skubant, dažniausiai suklystama ne dėl sumos, o dėl formalių detalių: neįrašoma mokėjimo vieta, nenurodoma išdavimo data arba vietoj besąlyginio įsipareigojimo įrašomas bendras pažadas atsiskaityti. Vekseliui tokios klaidos gali būti lemiamos. Todėl prieš pasirašant svarbu patikrinti ne tik tai, ar dokumente nurodyti kreditorius ir skolininkas, bet ir ar jame yra visi įstatyme numatyti rekvizitai.
Vekselio rūšis lemia jo turinį
Lietuvoje naudojami du pagrindiniai vekselių tipai: paprastasis ir įsakomasis. Paprastajame vekselyje pats vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti nustatytą sumą. Įsakomajame vekselyje davėjas nurodo kitam asmeniui – mokėtojui – besąlygiškai sumokėti pinigus vekselio turėtojui.
Praktikoje dažniausiai pasirenkamas paprastasis vekselis, kai viena šalis skolina pinigus, o kita įsipareigoja juos grąžinti iki sutartos datos. Įsakomajame vekselyje atsiranda papildomas dalyvis – asmuo, kuriam duodamas nurodymas atlikti mokėjimą.
Nuo pasirinktos rūšies priklauso ir konkretūs dokumento įrašai. Tačiau abiem atvejais svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: mokėjimas turi būti besąlyginis, o pati vekselio suma – aiškiai apibrėžta. Formuluotės, siejančios mokėjimą su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, „sumokėsiu, jei gausiu pajamas“, gali neatitikti vekseliui keliamų reikalavimų.
Paprastajame vekselyje būtini rekvizitai
Paprastajame vekselyje turi būti aiškiai nurodyta, kad tai yra būtent „paprastasis vekselis“. Šis pavadinimas įrašomas pačiame dokumento tekste, o ne tik antraštėje ar failo pavadinime.
Toliau turi būti pateiktas besąlyginis įsipareigojimas sumokėti konkrečią pinigų sumą. Dokumente reikėtų tiksliai įrašyti sumą ir valiutą, kad nekiltų abejonių, kiek ir kokiais pinigais turi būti sumokėta.
Taip pat būtina nurodyti:
vekselio apmokėjimo terminą;
mokėjimo vietą;
asmenį, kuriam arba kurio nurodymu turi būti sumokėta;
vekselio išrašymo datą ir vietą;
vekselio davėjo parašą.
Apmokėjimo terminas gali būti nurodytas konkrečia data, pavyzdžiui, 2027 m. gegužės 15 d. Galimi ir kiti įstatyme numatyti termino būdai, tačiau praktiniuose skolos dokumentuose konkreti data paprastai yra aiškiausia ir mažiausiai ginčų kelianti formuluotė.
Vekselio gavėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Fizinio asmens atveju svarbu tiksliai nurodyti vardą, pavardę, o juridinio asmens atveju – pavadinimą ir kitus identifikacinius duomenis. Vien slapyvardžio, neaiškaus trumpinio ar bendrinio pavadinimo gali nepakakti tinkamai identifikuoti vekselio turėtoją.
Įsakomajame vekselyje atsiranda mokėtojas
Įsakomajame vekselyje, be įprastų vekselio rekvizitų, turi būti nurodytas mokėtojas – asmuo, kuriam adresuojamas besąlyginis nurodymas sumokėti vekselio sumą. Dokumente taip pat turi būti aiškiai išreikštas tas nurodymas, o ne paprastas pageidavimas ar preliminarus susitarimas.
Įsakomajame vekselyje nurodoma:
dokumento pavadinimas „įsakomasis vekselis“;
besąlyginis pavedimas sumokėti konkrečią pinigų sumą;
mokėtojo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas;
apmokėjimo terminas;
mokėjimo vieta;
asmuo, kuriam arba kurio nurodymu turi būti sumokėta;
išrašymo vieta ir data;
vekselio davėjo parašas.
Ši vekselio rūšis dažniau naudojama sudėtingesniuose atsiskaitymuose, kai mokėjimą turi atlikti ne pats dokumentą išrašantis asmuo. Jeigu dokumente neaišku, kas yra mokėtojas, kam turi būti mokama arba kas išrašė vekselį, vėliau gali kilti problemų tiek dėl jo aiškinimo, tiek dėl reikalavimo pateikimo.
Svarbu atskirti vekselio davėją nuo mokėtojo. Paprastajame vekselyje davėjas pats įsipareigoja sumokėti. Įsakomajame vekselyje davėjas duoda pavedimą mokėtojui, todėl šių asmenų vaidmenys dokumente nėra tapatūs.
Ko nepamiršti prieš pasirašant
Vekselio rekvizitai turi būti įrašyti taip, kad dokumentas būtų suprantamas ir be papildomų žodinių paaiškinimų. Patikrinti reikėtų ne tik skaičius, bet ir visų šalių duomenis: vardų bei pavardžių rašybą, juridinių asmenų pavadinimus, datas, mokėjimo vietą ir valiutą.
Įstatymas numato tam tikras taisykles tais atvejais, kai kai kurie duomenys neįrašyti. Pavyzdžiui, nenustačius apmokėjimo termino vekselis tam tikrais atvejais laikomas mokėtinu jį pateikus. Tačiau tokios išimtys nėra priežastis palikti dokumentą neužpildytą. Trūkstamas rekvizitas gali lemti, kad dokumentas nebus laikomas tinkamu vekseliu arba jo vykdymas taps gerokai sudėtingesnis.
Ypatingą reikšmę turi parašas. Vien dokumento sugeneravimo ar išsaugojimo nepakanka – vekselį turi pasirašyti jį išrašantis asmuo. Jei veikia juridinio asmens atstovas, svarbu įsitikinti, kad jis turi teisę pasirašyti tokį dokumentą įmonės vardu.
Vekselio forma gali būti parengta naudojantis specialiu dokumentų generatoriumi, tačiau užpildytą dokumentą vis tiek būtina atidžiai patikrinti. Generatorius padeda nepamiršti pagrindinių laukų, bet neįvertina visų konkrečios situacijos aplinkybių, pavyzdžiui, ar pasirinkta tinkama vekselio rūšis, ar tinkamai aprašytas mokėjimo terminas ir ar pasirašantis asmuo turi reikiamus įgaliojimus.
Prieš perduodant vekselį kitai šaliai, verta dar kartą perskaityti visą dokumentą nuo pradžios iki pabaigos. Vekselis turi būti ne tik užpildytas, bet ir aiškus: jame neturėtų likti tuščių laukų, prieštaringų datų ar neapibrėžtų formuluočių. Toks patikrinimas užtrunka kelias minutes, tačiau gali tapti svarbiausia apsauga tuo atveju, jei skola nebūtų grąžinta sutartu laiku.